NAUJIENŲ TINKLELIS

FK "GINTRA" NAUJIENOS

Italijoje rungtyniaujanti G. Kaselytė: „Mano atstovaujamo klubo tikslas – žengti į aukščiausią divizioną“

Šiaulių „Gintros-Universiteto“ komandai praėjęs UEFA moterų Čempionų lygos sezonas nesusiklostė ir baigėsi anksti, o jos kapitonė vartininkė Greta Kaselytė sulaukė pasiūlymo persikelti rungtyniauti į Italiją.

Lietuvos futbolo apdovanojimų ceremonijoje jau eilinį kartą geriausia Lietuvos vartininke pripažinta ukmergietė šiam pasiūlymui neatsispyrė ir rudenį išvyko rungtyniauti į Neapolį, kur šiuo metu atstovauja vietos „Calcio Femminile“ klubui.

Prieš pat šventes į Lietuvą sugrįžusi futbolininkė prie šventinio Kūčių stalo sėdo su šeima, o ir Naujuosius metus sutiko gimtinėje. Pasibaigus šventiniam maratonui G. Kaselytė susikrovė lagaminus ir jau laukia atgalinio skrydžio į Italiją, bet prieš tai dar sutiko atsakyti į keletą klausimų oficialiai „Gintros-Universiteto“ klubo svetainei.

 – Greta, papasakok apie įspūdžius Italijoje, kurių pasisėmei per pastaruosius tris mėnesius.

–  Neapolis – labai gražus miestas, ten šilta ir patogu gyventi. Pavyzdžiui, mano gyvenamame bute net nėra radiatorių (šypsosi). Komanda mane priėmė šiltai, nors kaip jau minėjau, joje nėra legionierių, o bendraklubių amžiaus amplitudė labai plati – maždaug nuo 16 iki 30 metų. Klubas sudarė geras sąlygas sportuoti ir tobulėti. Niekam ne paslaptis, kad Italijoje futbolas yra sporto šaka numeris vienas, todėl nenuostabu, kad sąlygos sportavimui ir tobulėjimui yra išties palankios. Vien aplink mano gyvenamą namą yra bent 5-6 futbolo aikštelės, kurios beveik visuomet būna užimtos.

– Ar pavyko nors šiek tiek pramokti italų kalbos?

 – Situacija privertė jos mokintis. Mano komandoje yra galbūt tik 4-5 žaidėjos, kurios kalba angliškai. Su kitomis tenka bendrauti itališkai, arba gestų kalba (šypsosi). Man tai pasirodė šiek tiek keista, nes Lietuvoje angliškai kalba kone kiekvienas jaunesnės kartos tautietis. Tiesa, italų kalba tikrai nėra iš lengvųjų, reikia daugiau laiko, kad sugebėčiau persilaužti ir išmokti sudėtingesnių žodžių.

 – Esi vienintelė klubo legionierė. Turbūt laisvalaikiu tenka veiklos susirasti pačiai?

 – Jeigu komandoje būtų dar viena tokia kaip aš, atvykusi iš svetur, ko gero būtų šiek tiek lengviau. Nenoriu pasakyti, kad italės nedraugiškos, tačiau jos gyvena savo namuose, turi savo šeimas, juo labiau atstumai ten išties dideli, todėl veiklos laisvu laiku dažniausiai tenka susigalvoti pačiai.

 – Kaip sekasi tavo atstovaujamai ekipai šalies pirmenybėse?

 – Komandai sekasi neblogai. Šiuo metu savo grupėje rikiuojamės trečioje pozicijoje. Italijos pirmos lygos čempionatas yra suskirstytas į keturis pogrupius, atsižvelgiant į regioną. Kiekviename iš jų tarpusavyje varžosi 12 komandų, o į aukščiausią lygą patenka tik jų nugalėtojai. Mano atstovaujamo klubo tikslas – būti lentelės viršūnėje ir žengti į aukščiausią divizioną.

 – Ar esi patenkinta savo vaidmeniu komandoje?

 – Asmeniškai, esu patenkinta savo vaidmeniu komandoje. Nuo to laiko, kai mane įregistravo į komandos sudėtį visas rungtynes pradėjau starto vienuoliktuke ir žaisdavau visas 90 minučių. Vis tik pasigirti, kad nepraleidau nei vieno įvarčio negaliu. Tą lengviau sekasi įgyvendinti Lietuvos čempionate (šypsosi).

Nuotr. E.Černiausko

Bendraukime